Untitled Document
Louis Sclavis Trio
Prancūzija
Louis Sclavis – sax, cl
François Merville – dr
Olivier Lété – b
Nėra garso, kurio klarnetu ar sopraniniu saksofonu negalėtų išgauti Louisas Sclavis. Taip apie vieną garbingiausių šių metų European Jazz svečių kalba ištikimi gerbėjai, garsaus prancūzų muziko talentu besižavintys daugiau nei tris dešimtmečius.
56 metų L.Sclavis – žymus Europos džiazo ir improvizacinės muzikos veikėjas, keliolikos kolektyvų lyderis, laikomas vienu kūrybingiausių žemyno muzikantų. Jo grojamos muzikos posūkiai - flirtas tai su free džiazo estetika, tai su Afrikos muzika, tai su prancūzišku folkloru – kuria nuolatinę intrigą ir šviežumo pojūtį, neleidžiančius šio muzikanto vadinti nuspėjamu.
Louiso muzikinės biografijos pradžia primena anekdotą – būdamas devynerių, berniukas norėjo mokytis groti fleita, bet nerado šio instrumento mokytojo. Teko rinktis klarnetą – šio likimo pokšto muzikantas niekada nesigailėjo.
Nuo karjeros pradžios L.Sclavis rodė palankumą improvizacinės muzikos požiūriui. „Muziką, kurią aš groju, nėra džiazas, nėra popmuzika, nėra klasika. Taip sutapo, kad domėtis muzika pradėjau tuo metu, kai karaliavo laisvas požiūris į ją. Tokios grupės, kaip Soft Machine, man padarė didelę įtaką“, - yra prisipažinęs Louisas.
Studijų Liono konservatorijoje metu L.Sclavis pradėjo bendradarbiauti su grupėmis Workshop de Lyon ir Marvelous Band, netrukus prisijungė prie Europos muzikantų kolektyvo Brotherhood Of Breath ir žinomo prancūzų kontrabosininko Henri Texier grupės – šių muzikantų bendradarbiavimas nenutrūksta ir šiandien.
1982-aisiais Louisas subūrė savo grupę Le Tour De France, į kurią surinko iš įvairių Prancūzijos regionų suburtus muzikantus. Po dvejų metų jis išleido pirmąjį savo, kaip grupės lyderio, albumą – Clarinets, sulaukusį puikių džiazo žinovų įvertinimų.
Iškilusi muzikanto žvaigždė spindėjo vis ryškiau – jau 1988-aisiais jam atiteko Django Reinhardto vardo apdovanojimas, skirtas geriausiam Prancūzijos džiazo atlikėjui. 1989-aisiais Barselonos bienalėje Louiso kvartetas buvo pripažintas geriausia Europos džiazo grupe, o 1990-aisiais Britų džiazo apdovanojimų ceremonijoje L.Sclavis paskelbtas geriausiu tarptautinės džiazo scenos muzikantu.
Sulaukęs populiarumo, L.Sclavis nesistengė žengti jau pramintu keliu – nėrė į eksperimentus su garsiais Europos eksperimentuotojais Peteriu Brotzmannu, Evanu Parkeriu, Lolu Coxhillu, dirbo su fotografais, kūrė muziką filmams, bendradarbiavo su choreografe Mathilde Monnier, prisijungė prie JAV pianisto Cecilio Tayloro grupės, subūrė kolektyvą Trio de Clarinettes.
Vienu įsimintiniausių Louiso projektų tapo trio, suburtas su H.Teixier ir italų būgnininku Aldo Romano. Kolektyvo įrašyti albumai Carnet de Routes (1995 m.), Suite Africaine (1999 m.) ir African Flashback (2005 m.) tapo efektingu Afrikos muzikinės kultūros atspindžiu šiuolaikinio džiazo veidrodyje.
1996-aisiais muzikanto nuopelnai buvo įvertinti vienu garbingiausių Prancūzijos apdovanojimų – kultūros ministerijos skirta Nacionaline muzikos premija.
Po metų L.Sclavis įsivėlė į muzikinį nuotykį – subūrė trio su žymiu britų gitaristu Fredu Frithu ir prancūzų perkusininku Jeanu Pierre'u Drouet. Trijulės bendros idėjos buvo įamžintos albume I Dream Of You Jumping (2001 m.).
Dar didesnis susidomėjimas lydėjo 2002-aisiais sukurtą grupę Napoli's Walls – italų muzikos ir prancūzų dailininko Ernesto Pignono – Ernesto kūrybos įkvėptą kolektyvą, kurio muzikoje pasigirdo užuominų net į operą.
Naujausias Louiso albumas – šįmet pasirodęs Lost On The Way, kurį įrašant dalyvavo ir Lietuvoje viešėsiančio trio nariai, būgnininkas Francois Merville'as bei bosininkas Olivier Lete.
Progą gyvai išgirsti L.Sclavis grojimą gaudo daugelio šalių džiazo gurmanai – muzikantas gastroliuoja ne itin daug, dažniausiai groja žemyninėje Europoje. Tie, kuriems nusišypso laimė išgirsti ko koncertą, žino – tai prisiekęs improvizacijos gynėjas, beprotiškai mylintis muzikos laisvę. Tokią, kurioje atsirandančios melodijos nebūtinai yra lengvai suprantamos. Tačiau į jas įsijautęs pasijunti lyg gavęs brangią dovaną – muziką, į kurią panašios rasti labai sunku.
