Untitled Document
OZMA
Prancūzija
David Florsch – sax
Guillaume Nuss – tromb
Adrien Dennefeld – g
Edouard Séro-Guillaume – b
Stéphane Scharlé – dr
Grupę Ozma tikrai patrauksime per dantį, jei šįmet atvykę į Vilnių, jos muzikantai nemokės lietuviškai pasakyti bent dešimties žodžių. Kodėl? Nes festivalį su šiais prancūzais sieja užsimezgusi ypatinga draugystė – tai vienintelė grupė, į renginį pakviesta jau trečią kartą.
Ozma gerbėjai kartais juokauja, kad tik šios grupės dėka Strasbūras garsėja ne tik kaip miestas, kuriame rimtai atrodantys vyrai ir moteris posėdžiauja svarbių Europos institucijų rūmuose. Būtent šiame mieste prieš aštuonerius metus susibūrusi grupė ypatinga nuotaika ir patrakusiomis idėjomis jau išsikovojo gausaus klausytojų būrio simpatijas. Tarp jų – ir Vilniaus publikos. Ne vienas lietuvis po 2006-aisiais ir 2007-aisiais festivalyje surengtų Ozma pasirodymų interneto forumuose skleidė pagalbos šauksmus, ieškodamas grupės įrašų.
Nacionaliniame džiazo konkurse Paryžiuje prieš porą metų geriausia metų Prancūzijos grupe išrinktas kolektyvas (tame pačiame renginyje grupės trombonininkas Guillaume'as Nussas pripažintas geriausiu solistu) dabartine sudėtimi koncertuoja nuo 2004-ųjų, kai prie grupės įkūrėjų gitaristo Adrieno Dennerfeldo, būgnininko Stephane'o Scharle'o ir bosininko Edouardo Sero-Guillaume'o prisijungė saksofonininkas Davidas Florschas ir trombonininkas G.Nussas. 2005-aisiais išleistas pirmasis albumas - pavadintas grupės vardu, kurį įkvėpė viena garsiausių fantazijos žanro knygų Ozo šalies burtininkas.
Per pastaruosius keletą metų du koncertų turus po Europą surengę muzikantai šįkart į Lietuvą atvyksta, nešini dar gamyklos dažais kvepiančiu, tik šių metų spalį pasirodžiusiu albumu Strange Traffic – Vilnius Mama Jazz ir „Vilnius – Europos kultūros sostinės“ projekto „Europos džiazas“klausytojai bus vieni pirmųjų, šias dainas išgirsiančių gyvai.
Kaip pavadinti šios grupės kūrybą? Jos negirdėjusiems reikia žinoti – jokie apibūdinimai nepadės, reikia pasiklausyti patiems. Nesitikėkite įprasto džiazo skambesio – greičiau humoro ir lengvumo kupinos muzikos. Kurioje, beje, pokštai vis dėlto neužgožia muzikantų virtuoziškumo. Patys Ozma savo kūrybą pristato kaip “sprogstantį džiazą”. Menininkams būdingi perdėti epitetai. Tačiau šiuo atveju su jais nepasiginčysi – Ozma muzika tikrai primena garso fejerverką.
