Vilnius Mama Jazz 2010

Untitled Document

Melosolex
Prancūzija

Melosolex

Denis Charolles – dr, hrn, trb, perc, voc, g
Fred Gastard – b, s sax, ten sax, effects, synth
Vincent Peirani – acc

Apsilankiusiems diena anksčiau rengiamame La Campagnie des Musiques à Ouïr koncerte tikriausiai nebus sunku apsispręsti, ar eiti pasiklausyti Melosolex – trio, kuriame groja du minėto prancūzų projekto muzikantai. Tiesa, dviejų grupių muzika – skirtinga, įrodanti didžiulį muzikantų norą ieškoti nuotykių.

Daugelį instrumentų įvaldę Denisas Charolles ir Fredericas Gastard'as projekte Melosolex į kompaniją pasikvietė Vincentą Peirani – prancūzų džiazo scenoje gerai žinomą akordeonininką. Jau pirmasis, pernai klausytojų grotuvus pasiekęs, grupės vardu pavadintas albumas sukėlė daug klausimų. Kaip šią muziką pavadinti? Džiazo akrobatika? Cirku? Ribų laužytojų manifestu?

Pristatydami Melosolex, užsienio festivaliai neretai naudoja žodžių derinį „prancūziška beprotybė“. Priežastis? Grupės žaismingai demonstruojama visiška nepagarba nusistovėjusioms muzikos žanrų riboms. Vieną sekundę atrodo, kad girdite džiazą, kitą jau pasipila roko ritmai, flamenko, Afrikos ar Balkanų folkloro garsai.

Kritikai taikliai pastebi, kad Melosolex neturi nei baimės, nei kompleksų. Būtent baimė atrodyti „trenktu“ dažnai stabdo kūrėjų polėkį, tačiau kad tai negresia trio, į pirmą savo plokštelę šalia originalios kūrybos sugebėjusios įtraukti ir Dmitrijaus Šostakovičiaus, ir roko klasikų Deep Purple melodijas. Tik, žinoma, atliktas taip, kad jų kompozitoriai nebūtinai atpažintų savo kūrinius.

Patys muzikantai sako, kad jų programa yra nuotaikinga, žaižaruojanti rokenrolo energija ir skirta tiems, kurie supranta humorą. Išgirdus, ką su balsu ir mušamaisiais išdarinėje D.Charolles, kaip saksofonais žaidžia F.Gastard'as, su kokiu sveiku įniršiu į šią muzikos paletę įsijungia V.Peirani akordeonas, suabejoti muzikantų žodžiais tikrai nekils noro. Jei džiazo klasikas Johnas Coltrane'as laiko mašina persikėlęs į 2009-uosius sumanytų paimprovizuoti su roko grupe Van Halen, galbūt išeitų kažkas panašaus į Melosolex. Muzikos netikėtumų šventė, į kurią einant reikia pamiršti visus tabu.